| (KAP) Popieius Jonas Paulius II niekada finansikai nerms lenk profsjungos „Solidarumas“. Ali Agdos pasiksinimas, jo manymu, slepia ne „bulgar pdsak“ ar turk mafij, bet KGB. Pats Agda per popieiaus apsilankym kaljime pras ne atleidimo, bet paaikinimo, kaip jis, profesionalus udikas, galjs nepataikyti. Apie visa tai raoma kardinolo Stanislawo Dziwiszo interviu pobdio memuar knygoje, kurios kelet itrauk neseniai ispausdino Repubblica.
Pokalbyje su ital publicistu Gian Franco Svidercoschi Dziwiszas pranea, jog planuoti trys popieiaus susitikimai su Maskvos patriarchu Aleksijumi II, taiau visi baigsi neskme. Jis taip pat atskleidia, jog, 1989 m. kritus geleinei udangai, popiei labai nustebino greitas komunizmo lugimas. Popieius, tiesa, tikjs, kad i sistema socialiai neteisinga, ekonomikai nenai ir todl pasmerkta anksiau ar vliau lugti. Taiau jis laiks Soviet Sjung geopolitikai tokia stipria, jog buvs nustebintas vyki spartos.
Popieius labai susirpins stebjo vykius Lenkijoje, „Solidarumo“ atsiradim bei karins padties paskelbim. Turdamas prie akis spekuliacijas apie „ventj sjung“ tarp Vaingtono ir Šventojo Sosto, buvs popieiaus sekretorius tvirtina, kad tam tikros informacijos popieius gavo i Jungtini Valstij, taiau nieko daugiau. Bta keli telefonini pokalbi su tuometiniu JAV saugumo patarju Zbigniewu Brzezinskiu, taiau didij dal informacijos Vatikanas jau inojs i kit altini.
Pasak Krokuvos arkivyskupo, Jonas Paulius II buvo sitikins, jog u savo gyvyb per 1981 m. gegus 13 d. pasiksinim jis turs bti dkingas Fatimos Dievo Motinai. Taiau tokia mintis jam atjo pamau, suinojus, jog pasiksinimo data sutampa su pirmo Marijos pasirodymo 1917 m. gegus 13 d. data. Tada, 1981 m. liepos 18 d., tuometiniam Tikjimo mokymo kongregacijos prefektui Franjo Seperiui jis lieps Gemelli klinik jam pristatyti abu vokus su apreikimais Marij regjusiems vaikams. Perskaits jis tapo tikras, kad regjimuose minimas kulk pakertamas „baltai apsirengs vyskupas“ ess jis pats ir kad j apsaugojusi Dievo Motina: „Viena ranka ov, kita – nukreip kulk.“ Ilgai popieiui nedav ramybs per apsilankym kaljime Ali Agdos uduotas klausimas: „Kodl js nemirs?“ Agda per susitikim isamiai klausinjs apie Fatimos Dievo Motin.
Dziwiszas taip pat pasakoja, jog popieius, dar bdamas Krokuvos arkivyskupu, buvo nuolatos nipinjamas Lenkijos saugumo tarnybos, o jo rmai buvo prikaiioti „blaki“. Svarbius dalykus kardinolas aptardavs pasivaikiojim ar ivyk automobiliu metu. Valdia 1983 m. Tatr kalnuose sureng Jono Pauliaus II susitikim su Lechu Walesa. Susitikimo metu popieius, pastebjs saugumo tarnybos manipuliacijas, nedelsdamas kartu su Walesa ijo i patalpos, atsisdo su juo ant suolo koridoriuje ir ten pasikalbjo.
Pasak Dziwiszo, Jonas Paulius II galvojs ir apie pasitraukim i tarnybos. Jis svarsts, ar greta pareigos sulaukusiems 80 met kardinolams pasitraukti i tarnybos tokia pareiga neegzistuoja ir popieiams. Jonas Paulius II dl to konsultavsis su savo artimiausiais patarjais, tarp j ir kardinolu Josephu Ratzingeriu. Nuodugniai perirjs atsistatydinimo pareig sulaukus 80 met nustaiusio Pauliaus VI tekstus, jis prijo prie nuomons „paklusti Dievo valiai ir likti tarnyboje to, kol to nors Dievas“. Taiau kartu, pasak ankstesniojo sekretoriaus, nustat, kaip reikt elgtis, jei jis nebegalt vykdyti savo tarnybos. Jonas Paulius II buvo numats ir toki galimyb, jei to bt panorjs Dievas.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|